Projekto tikslas – pagerinti LITNET infrastruktūrą, tokiu būdu prisidedant prie mokslinių tyrimų, eksperimentinės ir inovacijų plėtros bei integracijos į europines infrastruktūras. Projekto metu bus homogenizuojama LITNET optinė magistralė, atnaujinta duomenų paketų perdavimo įranga, optinių kabelių infrastruktūra miestuose, tuo sudarant sąlygas naujos kartos miesto tinklų kūrimui. Debesų technologijų platformos sudarymas leis sukurti didesnį esamų LITNET paslaugų prieinamumą ir našumą, įdiegtos naujos saugos sprendimų paslaugos – užtikrinti LITNET paslaugų atsparumą nuolat augančioms kibernetinės saugos grėsmėms.
Pradžia 2017-04-01
Pabaiga 2023-05-31
Finansuojamas Iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų
Finansavimo suma 5.186.185,44 eurų
Sutarties pasirašymo su CPVA data – 2017-03-31
Projekto vykdytojas Kauno technologijos universitetas
Projekto partneriai Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas
Jungtinės veiklos sutartis tarp projekto vykdytojo ir partnerių pasirašyta 2017-04-27
Veiklos pradėtos vykdyti nuo 2017-04-01
Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklas LITNET (toliau – LITNET) užtikrina didelės spartos duomenų perdavimą į Europos sąjungos (toliau – ES) ir pasaulio mokslo ir studijų kompiuterių tinklus ir interneto prieigą visoms Lietuvos aukštosioms mokykloms, mokslo institutams, kitoms mokslo ir studijų sistemos institucijoms, švietimo ir kultūros įstaigoms, bibliotekoms bei muziejams.
Dauguma Lietuvoje ir Europoje įdiegtų aukštos kokybės mokslinių instrumentų yra prieinama per mokslo ir studijų kompiuterių tinklų infrastruktūrą. LITNET projekto tikslinių grupių poreikis – spartesnis ir saugesnis duomenų perdavimas, kuris suteiks naujas galimybes LITNET mokslo ir studijų institucijoms.
Pagrindinės LITNET tinklo problemos yra infrastruktūrinės:
Tarpmiestinės LITNET optinio tinklo magistralės atkarpos Vilnius – Panevėžys – Šiauliai optinių signalų perdavimo įranga yra nepalaikoma. Dalies tarpmiestinės optinės magistralės atkarpų optinių kanalų skaičius jau yra pilnai išnaudotas. Magistralėje nėra valdymo ir stebėjimo sistemos, kurią būtina sukurti, siekiant užtikrinti pateikiamumo parametrus.
Vilniuje ir Kaune trūksta 10 Gbps sujungimų, skirtų aptarnauti MSI. Esama magistralinio duomenų tinklo infrastruktūra negali užtikrinti 10 Gbps tarpmiestinių ryšių. Dabartinė magistralinės duomenų tinklo infrastruktūra netenkina virtualizacijos ir bendro resursų išnaudojimo poreikių.
Pagrindinės investicijos į optinius sujungimus miestuose buvo daromos prieš 15-20 metų. Daugėjant naujai prijungiamų institucijų, labai išaugo jungimo mazgų skaičius. Esama optinių ryšio linijų infrastruktūra miestuose netenkina MSI poreikių, todėl infrastruktūrą būtina atnaujinti, pravedant naujus optinius kabelius ir pasitelkiant optinių signalų sutankinimo technologiją (xWDM).
Optinių linijų darbams atlikti ir priežiūrai vykdyti tikslinga įsigyti specializuotą įrangą, ir darbus atlikti turimų specialistų resursais.
Planuojamai naujai duomenų perdavimo, optinių ryšio linijų jungimo įrangai esama LITNET techninių centrų ir magistralinių mazgų eksploatacinė įranga netenkina kylančių poreikių, būtina pertvarkyti LITNET techninius centrus ir magistralinius mazgus.
MSI prie LITNET tinklo jungiamos neužtikrinant paslaugos pateikiamumo ir ryšio kokybės. Esama miestų duomenų perdavimo tinklų infrastruktūra neužtikrina jungimų spartos MSI ar jų padaliniams tarpusavyje. Techninės duomenų perdavimo įrangos savybės riboja kurti virtualius MSI tinklus.
LITNET projekte – „Mokslo ir studijų institucijoms LITNET teikiamų IT paslaugų plėtra“ yra numatytas LITNET debesijos paslaugų sukūrimas. Sukurtų paslaugų plėtrai yra reikalingi paskirstyti infrastruktūriniai skaičiavimo (serverių) ir duomenų talpyklų resursai. Įsigyti resursai leis optimaliai teikti paslaugas pagal MSI poreikius.
Remiantis tiek pasauliniais, tiek pačios LITNET saugumo incidentų tyrimo tarnybos – LITNET CERT duomenimis, pastebimas didėjantis incidentų, kylančių iš kibernetinių grėsmių, augimas. Kyla poreikis technologiniams sprendimams leidžiantiems realizuoti institucijų saugos politikas, sumažinti grėsmes kritinėms IT infrastruktūroms pasiekiamoms LITNET tinklu arba veikiančiomis jo pagrindu.
Projekto vykdymo rezultate bus sukurta didelio pajėgumo magistralinė LITNET platforma, užtikrinanti 31 mokslo ir studijų institucijai ne mažesnę nei 10 Gbps greitaveikos interneto prieigą. Sukuriant debesų technologijas, bus praplėstas LITNET teikiamų papildomų paslaugų paketas ir padidintas jų prieinamumas. Projekto metu bus įsigytas suvienijančio pažeidžiamumo valdymo tipo apsauginės užtvaros komplektas, kuris įgalintų realizuoti institucines saugos srautų politikas. greitaveikos interneto prieigą. Sukuriant debesų technologijas, bus praplėstas LITNET teikiamų papildomų paslaugų paketas ir padidintas jų prieinamumas. Projekto metu bus įsigytas suvienijančio pažeidžiamumo valdymo tipo apsauginės užtvaros komplektas, kuris įgalintų realizuoti institucines saugos srautų politikas.